LKTA veikla

• Pajamų, gautų natūra, apmokestinimo naujovės
• Ūkininkų socialinis draudimas
• Dirbantiems su verslo liudijimu

Pajamų, gautų natūra, apmokestinimo naujovės

Mokesčių žinios Nr. 24 (636) 2009 06 22-07 06

Pajamų, gautų natūra, apmokestinimo naujovės
 

Ūkininkų socialinis draudimas

Pasikeitus Lietuvos Respublikos (LR) valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatoms, nuo 2009 m. sausio 1 d. valstybiniu socialiniu draudimu bus draudžiami ūkininkai ir jų partneriai.

Ūkininkai ir jų partneriai privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami tuo atveju, kai žemės ūkio valdos, įregistruotos LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre, ekonominis dydis pagal įgaliotos institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius praėjusių metų paskutinę dieną, yra lygus arba didesnis nei 4 europinio dydžio vienetai.

Šiems asmenims taikomas pensijų bei ligos ir motinystės socialinis draudimas, kai draudžiama motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, todėl mokėdami socialinio draudimo įmokas ūkininkai ir jų partneriai įgys teisę gauti ne tik valstybinę socialinio draudimo pensiją, bet ir motinytės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpas.

Ūkininkams ir jų partneriams nustatytas 28,5 proc. dydžio socialinio draudimo įmokos tarifas, tačiau šis tarifas bus pasiektas laipsniškai - per 2009-2011 metus. Pereinamuoju laikotarpiu socialinio draudimo įmokoms bus taikomas mažesnis tarifas. 2009 metams nustatytas 8 proc. dydžio tarifas. 2010 metams šis tarifas didinamas dvigubai (t. y. bus 16 proc.), o 2011 ir vėlesniais metais įmokos bus mokamos pagal bendrąjį tarifą, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

Ūkininkų ir jų partnerių pajamų metinė suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, yra laikoma kiekvieno asmens deklaruota mokestinių metų pajamų suma, tačiau ne mažesnė nei 12 minimaliųjų mėnesinių algų ir ne didesnė nei 12 LR Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma.

Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos. Mėnesio socialinio draudimo įmokos avansu apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos, bet ne mažesnės nei minimaliosios mėnesinės algos per mėnesį dydžio ir ne didesnės nei Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio per mėnesį. Avansu sumokėtos įmokos negrąžinamos.

Šiuo metu minimalioji mėnesinė alga lygi 800 Lt, tad socialinio draudimo įmokos dydis 64 Lt per mėnesį arba 192 Lt per ketvirtį.

Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvieno asmens deklaruotos mokestinių metų pajamų sumos, tačiau ne mažesnės nei 12 minimaliųjų mėnesinių algų ir ne didesnės nei Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 12 dydžių suma per metus. Vadinasi, mokestinių metų pajamų, nuo kurių turės būti sumokėtos socialinio draudimo įmokos, suma negalės būti didesnė nei 17 tūkst. 856 Lt. Skirtumas nuo avansu sumokėtos ir mokėtinos įmokų sumos nuo asmens deklaruotų pajamų turės būti sumokėtas iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo VMI termino paskutinės dienos.
Tuo atveju, kai kiekvieno asmens deklaruota mokestinių metų pajamų suma mažesnė nei 12 minimaliųjų mėnesinių algų, socialinio draudimo įmokas ūkininkai ir jų partneriai privalo mokėti nuo sumos, ne mažesnės kaip 12 minimaliųjų mėnesinių algų.

Atkreipiame dėmesį, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nėra numatyta sąlygų (atvejų), kuomet ūkininkai ir jų partneriai socialinio draudimo įmokų gali nemokėti. Socialinio draudimo įmokas privalės mokėti visi ūkininkai ir jų partneriai, kurių žemės ūkio valdos, įregistruotos LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre, ekonominis dydis yra lygus arba didesnis nei 4 europinio dydžio vienetai.
Ūkininkų sveikatos draudimo mokestį administruoja ir komentuoja jo apskaičiavimo tvarką Valstybinė mokesčių inspekcija (www.vmi.lt, Mokesčių informacijos centro tel. 1882 arba 8-800 10882).

Šaltinis: VSDFV Komunikacijos skyrius
  

Dirbantiems su verslo liudijimu

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atkreipia dėmesį, kad, pasikeitus įstatymų nuostatoms, nuo šių metų keičiasi ir smulkiųjų verslininkų (verslo liudijimą turinčių mokesčių mokėtojų arba individualią veiklą pagal pažymą vykdančių asmenų) pajamų apmokestinimas. VMI teikia paaiškinimus, kaip mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei kaip apmokestinamos pajamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos

VMI paaiškina, kad verslo liudijimą turintys gyventojai iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos privalo sumokėti 9 proc. minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio PSD įmokas (šiuo metu MMA yra 800 Lt, todėl PSD įmoka yra 9 proc. nuo 800 Lt, t. y. 72 Lt), išskyrus atlyginimą iš darbdavio gaunančius arba valstybės lėšomis apdraustus asmenis (pvz. pensininkus). Pažymėtina, kad pasibaigus metams smulkieji verslininkai, turintys verslo liudijimą, visais atvejais (nesvarbu, ar yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu dar ir kitoje asmenų kategorijoje) perskaičiuoja sumokėtas PSD įmokas ir, jei reikia, (iki gegužės 1 dienos) primoka skirtumą, kad jų PSD įmoka sudarytų 9 proc. nuo per metus gautų gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje deklaruotų individualios veiklos pajamų. Jei individualią veiklą vykdantis gyventojas negauna su darbo santykiais susijusių pajamų arba nėra apdraustas valstybės lėšomis, jo sumokėta metinė PSD įmoka negali būti mažesnė nei 9 proc. 12 MMA.

VMI atkreipia dėmesį, kad verslininkai, įsigiję verslo liudijimą pernai, galiojantį visiems 2009 metams, PSD įmokų pagal naująją tvarką mokėti neprivalo.

9 proc. MMA dydžio PSD įmokas savarankiškai kas mėnesį privalo mokėti ir fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą, neturėdami verslo liudijimų (turėdami VMI išduotą pažymą). Nuo mėnesinių įmokų jie atleidžiami vėlgi tik tuo atveju, jeigu dar gauna su darbo santykiais susijusių pajamų ar yra apdrausti valstybės lėšomis. Šie asmenys, kaip ir verslo liudijimą turintys gyventojai, visais atvejais pasibaigus metams turi perskaičiuoti PSD įmokas ir, jei reikia, (iki gegužės 1 dienos) privalo sumokėti skirtumą, kad jų metinė PSD įmoka sudarytų 9 proc. nuo per kalendorinius metus gautų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų. Metinė PSD įmokų suma šiai asmenų grupei taip pat negali būti mažesnė nei 9 proc. 12 MMA, išskyrus tuos atvejus, kai žmogus gauna atlyginimą iš darbdavio ar yra apdraustas valstybės lėšomis.
Privalomojo sveikatos draudimo įmokas smulkieji verslininkai turi pervesti į VMI sąskaitą.

Gyventojų pajamų mokestis

VMI primena, kad gyventojai, įsigydami verslo liudijimą iš anksto sumoka savivaldybių tarybų nustatytą fiksuoto dydžio pajamų mokestį, tad papildomai GPM jiems mokėti nereikia.

Gyventojų individualios veiklos pajamos (kurie vykdo veiklą be verslo liudijimo, turėdami VMI pažymą) apmokestinamos vienu — 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. 15 proc. pajamų mokesčio tarifas skaičiuojamas nuo skirtumo, kuris gaunamas iš gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus, t. y. veiklai vykdyti patirtas išlaidas, susijusias su pajamų gavimu (uždirbimu). Visi gyventojai, vykdantys individualią veiklą be verslo liudijimo, iš gautų (uždirbtų) pajamų gali atimti GPMĮ 18 straipsnyje nurodytus leidžiamus atskaitymus.

VMI prie FM teisės departamento direktorė Vilma Vildžiūnaitė pastebi, kad smulkieji verslininkai, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą, turėtų atkreipti dėmesį, kada pripažįstamos jų pajamos.

„Gyventojų, vykdančių individualią veiklą be verslo liudijimo, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu. Tačiau tie, kurie verčiasi individualia veikla be verslo liudijimo ir yra įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, individualios veiklos pajamos (išskyrus pajamas, gautas gyventojų, vykdančių sporto, atlikėjų veiklą) pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą, t.y. pajamos pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos (suteiktos paslaugos, atlikti darbai, prekės patiektos pirkėjų nuosavybėn), neatsižvelgiant į pajamų gavimą“, — primena V. Vildžiūnaitė.

Individualią veiklą vykdantiems gyventojams, kurie pajamas pripažįsta pagal kaupimo principą, suteikiama teisė susidariusius mokestinio laikotarpio nuostolius perkelti į kitus mokestinius metus. Šiuos nuostolius gyventojas gali perkelti neribotą laiką, numatant, kad toks perkėlimas nutraukiamas tik tada, kai gyventojas nutraukia veiklą, dėl kurios mokestiniai nuostoliai susidarė.

GPMĮ nuostatos, susijusios su pajamų, leidžiamų atskaitymų pripažinimu pagal kaupimo apskaitos principą (įskaitant mokestinių nuostolių perkėlimą), taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, tačiau gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla be verslo liudijimo ir yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba savo individualiai veiklai priskyręs ir joje naudoja ilgalaikį turtą, jau 2009 metais gali pasirinkti taikyti kaupimo apskaitos principą. Šiuo atveju gyventojas leidžiamiems atskaitymams gali priskirti 2008 m. mokestiniu laikotarpiu patirtas išlaidas, jeigu jos susijusios su 2009 m. uždirbtomis pajamomis.

Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (http://www.vmi.lt/lt/?itemId=1085333)