(0)
2013 / 10 / 09

Dėl žvejų rojaus titulo susikibo trys savivaldybės

Visą vasarą vyko aktyvios diskusijos, kuris Lietuvos regionas galėtų pasiūlyti palankiausias sąlygas žvejų laisvalaikiui. Į žvejų rojaus titulą pretendavo 22 savivaldybės, iš kurių atrinktos trys geriausios. Jomis tapo Lazdijai, Molėtai ir Zarasai. Trys pretendentės dar varžysis antrajame konkurso etape.

 

Kaip anksčiau skelbė Aplinkos ministerija, laimėtojai buvo renkami pagal šešis kriterijus: vandens telkinių plotą ir įvairovę, žuvų išteklius, gyvosios gamtos apsaugos lygį, projekto įtaką turizmo plėtrai regione, atitikimą nacionaliniams turizmo plėtros prioritetams ir esamą turizmo infrastruktūrą (stovyklavietes, kelius, kaimo turizmo sodybas, viešbučius, maitinimo įstaigas ir t.t.).

GRYNAS.lt jau rašė, kad žvejų rojus - tai teritorija, kurią būtų galima gausiai įžuvinti ir teikti įvairias paslaugas žvejams – nakvynę kaimo turizmo sodybose, galimybę išsinuomoti valtis, žvejybos gidą, visą reikiamą žvejybos įrangą ir netgi nusprendus, kokios žuvies šiandien norėsite, vykti prie tos rūšies žuvimis knibždančio ežero.

Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė yra sakiusi, kad pasirinktas regionas jau dabar būtų patrauklus turistams, nes kitaip savivaldybėms išvystyti infrastruktūrą prireiktų per daug investicijų.
„Norime, kad pasirinktas regionas, kuriam bus skirtos paramos lėšos, su jomis pasiektų geriausių rezultatų, todėl įvertinsime, kokia pridėtinė vertė būtų sukurta, pasirinkus vieną ar kitą savivaldybę“, – sakė R. Balnienė.


Nugalėti gali ir visos trys

Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas GRYNAS.lt teigė, kad nustatytus kriterijus geriausiai atitiko trys savivaldybės, kurios ir pateko į antrąjį etapą.

„Įvertinome visas paraiškas ir dabar turime tris geriausiai įvertintas. Kviesime savivaldybių atstovus į darbo grupės posėdį ir bandysime iš jų sužinoti, kuo jos yra pranašesnės už kitas likusias ir kodėl būtent jos turėtų tapti žvejų rojumi. Mūsų gamtininkai pažiūrės visą turimą informaciją apie žuvies išteklių būklę tų savivaldybių ir surinkę visą informaciją, bandysime ją apibendrinti“, - sako L. Jonauskas.

Viceministras sako, kad visos trys savivaldybės jau yra informuotos, kad bus jų konkurentai ir įpareigotos parengti „namų darbus“. L. Jonauskas sako, kad yra tikimybė, kad po aptarimų su savivaldybėmis visos trys gali būti skelbiamos žvejų rojumi.

 

„Mes paprašėme gamtininkų įvertinti gamtinių išteklių būklę, ją žinodami galėsime paskaičiuoti, kiek kokiai savivaldybei reikėtų finansavimo žuvies ištekliams atkurti, kad žuvies būtų daug ir kad ta savivaldybė tikrai galėtų vadinti žvejų rojumi.

Jeigu mes pamatysime, kad vienai savivaldybei užtenka, pavyzdžiui, 300 tūkst., kitai reikia tiek pat, o dar kitai – 200 tūkst., galbūt pasirinksime variantą, kad visas tris paskelbsime rojumi, bet matyt, kad pinigų visoms neužteks“, - svarstė viceministras.

L.Jonausko teigimu, skelbti nugalėtoją norima kuo greičiau, tačiau konkrečios datos nusibrėžta dar nėra. Artimiausias darbo grupės susitikimas numatytas kitą penktadienį.

 

Svarbu ne tik galimybės, bet ir noras

Klaipėdos universiteto rektorius bei Žvejų mėgėjų tarybos pirmininkas Antanas Kontautas sako, kad sprendimas Lazdijus, Molėtus ir Zasarus skelbti pirmojo etapo nugalėtojais nėra labai netikėtas.

„Jeigu norime pritraukti meškeriotoją, kuris reikalingas ir turizmui, turi būti tai, kas jį pritraukia – laimikis. Kuo sąlygos jam pagauti įvairesnės, tuo geriau. Puikiai žinome, kad Lietuvoje tokių vietų nėra daug. Tik Lazdijų ežerynas ir Aukštaitijos ežerynas. Tai visiškai natūralu“, - aiškina A. Kontautas.

Pašnekovas sako, kad pagal paraiškas visi trys atrinkti rajonai nebuvo lygiaverčiai: „Projektas nėra toks, kad bus duoti pinigai, juos kažkas išleis ir žiūrės, kas gaunasi. Tai turi būti ir pačių savivaldybių, kurių teritorijoje vyks toks dalykas, suinteresuotumas, entuziazmas. Noras tai daryti. Jeigu savivaldybė turi galimybes, bet neturi noro – tokioje vietoje tokių investicijų daryti kol kas nėra prasmės, jos neduos efekto“, - dėstė A. Kontautas.

 

Jis sako, kad laimėtoju bus skelbiama tokia savivaldybė, kuri turės ir noro, ir galimybių bei socialinių partnerių ratą, kuris padės įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

Pasiteiravus, kokiu būdu buvo pamatuoti žuvų ištekliai pasirinktose savivaldybėse, Žvejų mėgėjų tarybos pirmininkas teigė, kad tai padaryti nebuvo sudėtinga. Gelbėjo Gamtos tyrimų centro 2005 metais atlikta studija apie Lietuvos vidaus vandenų žuvų išteklius, žuvivaisą. Pagal studijos pateiktus duomenis, Lazdijų savivaldybėje žuvų ištekliai buvo gausiausi.

A. Kontautas, pats dalyvavęs ne viename darbo grupės susitikime šiais klausimais, teigia, kad investicijų reikalai juose nebuvo aptariami: „Kol kas tiek detaliai nekalbėjome. Detaliau kalbėsime su pasirinktomis trijomis savivaldybėmis“.


Žvejų rojus bus po 3-5 metų

Pašnekovo teigimu, paprastam žvejui ruošti meškeres norint vykti į žvejų rojų dar gerokai anksti. Nors sprendimą dėl savivaldybės nugalėtojos bus stengiamasi priimti kaip įmanoma greičiau, įžuvinimo ir kiti infrastruktūros vystymo klausimai užtruks ne vienerius metus.

 

„Rojus greitai neatsiras. Gamta taip surėdyta, kad neužauga kūdikis per vienus metus iki žmogaus. Lygiai taip pat ir žuvytė. Aš asmeniškai manau, kad pirmi rezultatai gali būti po maždaug trijų metų, jeigu viskas gerai seksis. O realiai, manykime, kad po penkių metų galėsime tai turėti. Greitai neišeis“, - svarsto A. Kontautas. Kaip pavyzdį jis mini lašišų atkūrimo programą, kuri pradėta vykdyti 1998 m., o lašišas žmonės neblogai jau gaudo dar tik tris-keturis metus. Taigi reikėjo nemažai laiko.

„Jeigu bus leidžiama didelė žuvis, tai taps labai brangiu dalyku ir atsipirkimas bus ženkliai mažesnis“, - pridūrė A. Kontautas.

 
Straipsnio autorius: Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt
 
Straipsnį su nuotraukom skaitykite:
 
 
 
Kiti straipsniai apie "Žvejų rojų":
 
 
 
 
Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos – gyvas Lietuvos tradicijų ir paveldo pažinimas
2026 / 11 / 04

Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos – gyvas Lietuvos tradicijų ir...

2026 m. etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse įvertintos sodybos ir organizacijos, kurios puoselėja Lietuvos etninę kultūrą, saugo tradicinę architektūrą, kulinarinį paveldą bei pristato senuosius papročius ir amatus. Konkurso laureatai kviečia pažinti skirtingų Lietuvos regionų savitumą ir atrasti, kaip kultūros paveldas tampa gyva, pat...
Atostogos kaime su vaikais: kaip pasiruošti saugiai ir patogiai kelionei?
2026 / 10 / 29

Atostogos kaime su vaikais: kaip pasiruošti saugiai ir patogiai...

Atostogos kaime su vaikais suteikia daugiau laisvės, gamtos ir aktyvaus laiko kartu, tačiau nepažįstamoje aplinkoje svarbu iš anksto pasirūpinti saugumu. Planuojant šeimos kelionę gali praversti ir išmanieji laikrodžiai vaikams, kurie, priklausomai nuo modelio, leidžia palaikyti ryšį, skambinti ar naudotis vietos nust...
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos Tarybos pirmininkė Lina Noreikaitė-Rimkienė – tarp 100 pasaulio moterų, įvertintų už indėlį į žemės ūkį ir kaimo plėtrą
2026 / 10 / 17

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos Tarybos pirmininkė Lina...

Lietuvos kaimo turizmo asociacija džiaugiasi tarptautiniu pripažinimu savo narei ir Tarybos pirmininkei Linai Noreikaitei-Rimkienei. Spalio 15 d. Romoje, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) būstinėje, ji buvo pagerbta kaip viena iš 100 pasaulio moterų, įvertintų tarptautinėje iniciatyvoje „100 Women Heroes in Ag...
LKTA vizitas Graikijoje – apie tvaresnį turizmą, vietos bendruomenes ir tarptautinį bendradarbiavimą
2026 / 09 / 29

LKTA vizitas Graikijoje – apie tvaresnį turizmą, vietos...

Rugsėjo 23–26 d. Graikijoje, vyko 19-oji Europos kultūrinio turizmo konferencija, kurios pagrindinė tema – tvaraus, išmanaus, atsparaus ir regeneracinio turizmo plėtra Europoje.
Sodyba prie ežero: ką šeimininkui verta žinoti apie svečių saugumą ir vandens pramogas
2026 / 09 / 03

Sodyba prie ežero: ką šeimininkui verta žinoti apie svečių saugumą...

Sodyba prie ežero parduoda save pati: vanduo pro langą, valtis prie liepto, pirtis vakarui. Būtent dėl to svečiai ir renkasi kaimo turizmą, o ne viešbutį mieste. Tačiau kartu su vandeniu ir pirtimi šeimininkas prisiima ir tai, apie ką svečiai negalvoja — atsakomybę už tai, kas nutinka jo teritorijoje.
Baigiasi tarptautinis projektas „WaterWays“ – sukurta daugiau galimybių vandens turizmui Lietuvoje ir Latvijoje
2026 / 08 / 06

Baigiasi tarptautinis projektas „WaterWays“ – sukurta daugiau...

Artėjant projekto „WaterWays“ pabaigai galima pasidžiaugti reikšmingais rezultatais. Per dvejus su puse metų Lietuvoje ir Latvijoje išplėstas vandens turizmo maršrutų tinklas, atnaujinta rekreacinė infrastruktūra, sukurta daugiau informacijos keliautojams ir įgyvendintos iniciatyvos, skatinančios saugų bei atsaki...
Karinio paveldo kelionių maršrutai mokyklinio amžiaus jaunimui
2026 / 06 / 23

Karinio paveldo kelionių maršrutai mokyklinio amžiaus jaunimui

Karinio paveldo turizmo svetainėje www.militaryheritagetourism.info sukurta nauja skiltis, kurioje pristatomi edukaciniai vienos ir kelių dienų kelionių maršrutai, skirti mokyklinio amžiaus jaunimui.
Sukurti nauji „Miško tako“ žemėlapiai
2026 / 06 / 04

Sukurti nauji „Miško tako“ žemėlapiai

Jau ne kartą dalinomės naujienomis apie projektą „LTPL00079 Tarpvalstybinė turizmo kapsulė – Lenkijos-Lietuvos turistinio maršruto E-11 sukūrimas ir viešinimas, naudojant inovatyvius sprendimus“ (Tourism capsule), kurio metu vystomas ir populiarinamas „Miško tako“ maršrutas.
Drevernoje įvyko tarptautinė projekto „WaterWays“ baigiamoji konferencija
2026 / 05 / 29

Drevernoje įvyko tarptautinė projekto „WaterWays“ baigiamoji...

Gegužės 26–27 dienomis Drevernoje vyko tarptautinė konferencija „Nuo upių iki ežerų: vandens turizmo galimybės ir patirtys Latvijoje bei Lietuvoje“, tapusi baigiamuoju projekto „WaterWays“ renginiu. Konferencija subūrė turizmo specialistus, ekspertus, savivaldybių atstovus, verslo bendruomenę ir partnerius iš...
Atraskite vietinį maistą, bendrus maršrutus ir istorijas
2026 / 05 / 12

Atraskite vietinį maistą, bendrus maršrutus ir istorijas

Vienas svarbiausių BASCIL projekto rezultatų – bendrų kulinarinių maršrutų ir regioninių gastronominių patirčių sukūrimas, kai vietiniai gamintojai bendradarbiauja siūlydami bendrus turizmo produktus.
Partneriai