Išsamus maršruto aprašymas ir paslaugų teikėjai

Šiaurinio Baltijos pajūrio maršrutas: ekoturizmo kelionė Europos žaliosios juostos taku

Išsamus maršruto aprašymas ir paslaugų teikėjai

1 diena: Klaipėda – Olando kepurė – Karklė (apie 20 km dviračiu, ~5 km pėsčiomis)

Susitikimas Klaipėdoje. Rytas pradedamas Klaipėdos mieste. Primename pasirūpinti šalmais, atšvaitais, geriamu vandeniu. Kelionė dviračių taku link Girulių ir Olando kepurės. Išvykstama iš Klaipėdos šiaurės kryptimi Pajūrio dviračių taku (pažymėtu maršrutu Klaipėda–Šventoji). Minate per Girulių mišką, kur jau nuo pirmųjų kilometrų jus supa šimtamečiai pušynai ir gaivus jūros brizas. Kelias čia lygus, driekiasi atokiau nuo judraus kelio, todėl galima netrukdomai mėgautis gamta. Maždaug po 8 km miško ošimo pasiekiate Kukuliškių kaimelį – čia prasideda Pajūrio regioninio parko valdos. Dešinėje pusėje, už medžių, protarpiais jau matyti Baltijos jūra. Dar šiek tiek pamynus, dviračių takas atveda prie ženklo „Olando kepurė – 0,5 km“. Pasukate link jūros per pušyną ir atvykstate į Olando kepurės automobilių stovėjimo aikštelę. Olando kepurės skardžio apžvalgos aikštelė Pajūrio regioniniame parke kviečia pažvelgti į bangų mūšos ardomą 24 m aukščio krantą iš viršaus. Tai viena įspūdingiausių vietų visame maršrute.
Olando kepurė (pėsčiųjų žygis Litorinos taku ~2–3 km). Palikę dviračius saugioje vietoje (prirakinkite prie tako turėklų ar stovo), pėsčiomis tyrinėjate Olando kepurės skardį. Tai ~24 metrų aukščio gamtos paminklas, aukščiausia Lietuvos žemyninės pakrantės vieta. Nuo medinės apžvalgos platformos atsiveria nuostabi panorama: apačioje matyti akmenuotas paplūdimys, toliau – begalinė jūros platybė. Krantas čia nuolat keičiamas jūros bangų: galite pamatyti, kaip iš po skardžio smėlio kyšo rieduliai, o ant skardžio krašto laikosi drąsios pušys, besistengiančios išvengti nugriuvimo į jūrą. Pasigrožėję vaizdais, leidžiatės į ~1 valandos trukmės žygį dalimi Litorinos pažintinio tako. Šis ekologinis takas driekiasi senųjų Litorinos jūros skardžių viršumi apie 2,5 km į pietus. Einant juo, jus lydi informaciniai stendai apie čia tyvuliavusį Litorinos jūros vandenyną ir unikalų pajūrio mišką. Tako maršrutas nėra žiedinis – galite nueiti ~1–1,5 km iki regyklos, iš kurios matyti Karklės piliakalnis, ir grįžti tuo pačiu keliu arba pajūriu. Pasivaikščiojimo metu įsitikinate, kaip svarbu saugoti krantus: ant skardžio įrengtos supynės, suoliukai atokvėpiui, tačiau laikykitės takų – negadinkite šlaito augmenijos, kuri sulaiko eroziją.

Ekologinis akcentas: pakeliui surenkate smulkias šiukšles, jei tokių randate (deja, kartais pasitaiko senų plastiko gabalėlių ar išmestų butelių – juos surenkate į maišelį, kad vėliau išmestumėte į rūšiavimo konteinerį).

Išvykimas iš Olando kepurės, dviračiais link Karklės. Sugrįžę prie dviračių, tęsiate kelionę pajūrio dviračių taku į šiaurę, link Karklės (apie 2 km). Takas veda per Pajūrio regioninio parko pušynus ir smėlingas pievas. Netrukus privažiuojate nuorodą link Plazės ežero (dar vadinamo Plocio ežeru). Tai vienas iš arčiausiai jūros telkšančių ežerų Lietuvoje – vos už kelių šimtų metrų nuo jūros kranto. Norintys gali trumpam nuklysti miško keliuku (~0,3 km) iki Plazės ežero pakrantės: čia įrengtas apžvalgos lieptelis, nuo kurio galima stebėti vandens paukščius.

Paukščių stebėjimas: Pajūrio regioninis parkas yra paukščių migracijos kelyje – rudenį ir pavasarį virš galvų praskrenda tuntai sparnuočių, o žiemoti jūros properšose susirenka per 10 tūkstančių vandens paukščių. Jei turite žiūronus, pamatysite kirų, ančių, galbūt net gulbių pulkų. Prie Plazės ežero trumpam atsigaivinate: čia pat telkšo gėlas vanduo, tačiau gerti jo nerekomenduojama – geriau pasinaudoti savo gertuve. Maršrutas tęsiasi toliau dviračių taku pro Nemirsetą – buvusią istorinę Lietuvos–Prūsijos sienos vietovę, dabar garsėjančią paplūdimiais. Ties Nemirsetos kopomis galite sustoti minutėlei – šios natūralios kopos su pilkšvaisiais kopų smilgašakniais žolynais – saugomas botaninis draustinis.

Atvykimas į Karklę, pietūs. Karklė – senas žvejų kaimelis, išlaikęs etnografinę dvasią. Čia rasite jaukią aplinką: pajūrio trobeles, nedidelę žvejų prieplauką, o vasarą – rūkytos žuvies kvapą. Sustojate papietauti poilsio komplekse „Olando kepurė“ (Krikštų g. 5, Karklė) – tai kavinė ir svečių namai, įsikūrę pačiame Pajūrio regioninio parke. Restoranas garsėja skaniais lietuviškais patiekalais ir vietine žuvimi; čia galėsite paragauti tradicinių žemaitiškų patiekalų ar šviežios rūkyto ungurio. Kol mėgaujatės pietumis, galite papildyti geriamojo vandens atsargas – kavinėje mielai pripildys jūsų gertuves filtruotu vandeniu, kad nereikėtų pirkti naujo plastikinio buteliuko.
Poilsis Karklėje, ekologinės veiklos. Po pietų skirkite laiko poilsiui Karklėje. Galite aplankyti Pajūrio regioninio parko lankytojų centrą (Placio g. 54, Karklė), esantį vos už 500 m. Ten įrengta informacinė ekspozicija apie jūros ir sausumos sandūrą, didžiulis 600 litrų akvariumas su Baltijos jūros priekrantės ekosistema bei rodomi filmai apie Karklės gamtą. Jei lankytojų centras darbo valandomis atviras, labai rekomenduojame užsukti – sužinosite įdomybių apie Pajūrio gamtos paveldą. Karklės paplūdimys taip pat vertas dėmesio: tai akmenuotas paplūdimys, kur jūra išmeta gausybę nugludintų akmenukų.

Pastaba: pasivaikščiokite paplūdimiu ir, jei randate žmogaus paliktų šiukšlių (plastiko, stiklo), surinkite jas. Šioje atkarpoje paplūdimiai gana švarūs, bet kartais pasitaiko po audrų atneštų atliekų. Karklės bendruomenė džiaugiasi, kai turistai padeda palaikyti paplūdimio švarą. Surinktas šiukšles galėsite išrūšiuoti ir išmesti į konteinerius kaimelio centre – čia stovi atskiros dėžės plastikui, stiklui ir popieriui (prie autobusų stotelės).

Laisvas laikas arba trumpas žygis į Šaipių pelkę. Jei turite energijos, Karklės apylinkėse galima surengti nedidelį pėsčiųjų žygį į netoliese plytinčią Šaipių pelkę. Tai unikali Pajūrio parko vieta – pelkinis ežeras ir aplinkiniai šlapynių miškai, kur tyvuliuoja laukinė gamta. Nuo Karklės centro iki pelkės – ~2 km į rytus, link Kalotės. Tiesa, pažintinio tako ten nėra, tad žygiuoti reikėtų atsargiai, tik su patyrusiu vedliu arba turint gerą navigaciją. Alternatyva – tiesiog pailsėti sodyboje, pasimėgauti ramybe kaime arba išsinuomoti šiaurietiškojo ėjimo lazdas ir pasivaikščioti pajūriu. Karklėje taip pat galima suorganizuoti vakarinį paukščių stebėjimą: sutemus rudenį kartais girdėti gervių balsai iš pelkių, o vasarą – lakštingalos.
Vakarienė ir nakvynė Karklėje. Į vakarą grįžtate į „Olando kepurės“ sodybą (jei buvote išėję pasivaikščioti). Čia jūsų laukia nakvynė jaukiuose svečių namuose arba kempingo namelyje, priklausomai nuo pageidavimo. Sodyba įrengta kaimišku stiliumi, atitinka kaimo turizmo dvasią – mediniai nameliai, ramus kiemas su pušimis. Prieš vakarienę dar galite nužingsniuoti 5 minutes iki jūros ir pasitikti saulėlydį ant kranto – Baltijos saulėlydžiai čia nepakartojami. Vakarienę rekomenduojame valgyti toje pačioje Karklės kavinėje (dirba iki vėlyvo vakaro) – meniu nuolat atnaujinamas, tačiau visada rasite tradicinių patiekalų su moderniu poskoniu. Sotūs ir patenkinti, aptariate pirmos dienos įspūdžius.

Pastaba: jei Olando kepurės poilsio namuose nebūtų laisvų vietų, alternatyvi nakvynė – HBH kaimo turizmo sodyba Žibininkuose (apie 5 km nuo Palangos, ~15 km nuo Karklės). Tokiu atveju pirmą dieną tektų nuvažiuoti ~15 km daugiau: po pietų Karklėje tęsti kelionę dviračiais pro Palangą iki HBH. Sodyba „HBH Juozo alaus bravoras” garsėja autentiška aplinka, siūlo nakvynę mediniuose namukuose ir tradicinės lietuviškos virtuvės vakarienę. Pasirinkus šį variantą, maršruto eiga keistųsi – reikėtų apie 18:00 pasiekti HBH kompleksą.

2 diena: Karklė – Palanga – Šventoji (apie 25 km dviračiu, ~3 km pėsčiomis)

Rytas pajūryje, pusryčiai. Anksti prabudę Karklėje, pajusite gaivų jūros orą. Jei nakvojote palapinėse kempinge, bundant girdėsite jūrą ir paukščius; jei kambaryje – mėgausitės patogumais. Rytą siūlome pasitikti maudynėmis Baltijoje (drąsuoliams – nors vanduo gaivus, jis tikrai pažadins!). Po mankštos paplūdimyje grįžkite pusryčių. Sodyboje „Olando kepurė“ tiekiami švediško stalo pusryčiai su šviežiomis bandelėmis, kiaušiniene, varškės sūriais – atrasite ir sveikų, ir sočių pasirinkimų. Gerai papusryčiavę, pasiruoškite antrajai žygio dienai: pasitikrinkite dviračius (padangų slėgį, stabdžius), papildykite vandens atsargas (sodyboje galite gauti virinto vandens į butelius). Išsiregistruodami padėkojate šeimininkams – jie tikrai apsidžiaugs, kad pasirinkote jų ekologišką sodybą.
Kelionės dviračiais pradžia, Karklė – Palanga (~12 km). Palikę svetingą Karklę, vėl minate šiaurės kryptimi. Dviračių takas veda greta jūros, pušynų prieglobstyje. Po ~5 km privažiuojate Nemirsetą – pietinį Palangos pakraštį. Kirtę tiltuką per Rąžės upelį (jis žymi buvusią istorinę Lietuvos sieną), atsiduriate Palangos mieste. Ties Nemirseta dviračių takas įsilieja į Senojo pajūrio taką, vingiuojantį tarp kopų ir pušynų. Netoli kelio kairėje pusėje galite pastebėti senus įtvirtinimus – tai Nemirsetos II pasaulinio karo bunkerių liekanos, nors mūsų maršrutas akcentuojasi ties gamta, šį faktą paminime kaip smalsuoliams. Dviračių takas Palangoje puikiai suženklintas – sekdami ženklus „Palanga centras“, per ~20 minučių nuo Nemirsetos pasieksite Palangos Botanikos parką.
Palanga: Birutės parkas ir pajūris (pėsčiomis ~2–3 km). Atvykstate prie Palangos botanikos parko (grafų Tiškevičių dvaro parko) vartų. Prirakinę dviračius prie specialių stovų (jų yra Birutės kalno papėdėje), pėsčiomis keliaujate po šį gražų parką. Tai ne tik kultūros paminklas, bet ir gamtos oazė: šimtamečiai medžiai, rožynai, tvenkiniai su gulbėmis. Pasivaikštote taku į Birutės kalną – ~21 m aukščio kopa, apaugusi pušimis. Ant kalno stovi neorenesansinė koplyčia; manoma, kad senovėje čia buvo pagoniška šventvietė – alka. Nuo Birutės kalno viršaus atsiveria vaizdas į jūrą tarp medžių viršūnių. Nusileidę, galite aplankyti Gintaro muziejų (įsikūrusį buvusiame dvare) – tačiau kadangi mūsų maršrutas orientuotas į gamtą, muziejaus vidų praleidžiame, nebent kam įdomu pažiūrėti sukietėjusios sakų lašus su inkliuzais. Tęsiame pasivaikščiojimą parke: takeliais nueinate iki Meilės alėjos, pro garsųjį Jūratės ir Kastyčio skulptūrinį fontaną. Čia netoli (Jūratės g. 19A) yra viešas geriamojo vandens fontanėlis – Palangos savivaldybė įrengė ne vieną tokį, tad galite papildyti gertuves švariu vandeniu nemokamai. Iki paplūdimio – keli žingsniai: netrukus atsiduriate prie Palangos tilto. Išeikite ant legendinio tilto, besidriekiančio 470 m į jūrą. Ant tilto visuomet pučia gaivus vėjas, o apačioje matosi bangų mūša – puikus metas bendrai nuotraukai.
Poilsis paplūdimyje, užkandžiai. Palangos paplūdimys prie tilto – smėlėtas, platus ir vasarą pilnas poilsiautojų. Skirkite pusvalandį poilsiui: kas norite – išsimaudykite, kiti – pasiilsėkite ant smėlio. Nepamirškite apsaugos nuo saulės, net jei vėjuota. Greta tilto yra keletas paplūdimio kavinių, galima nusipirkti gaiviųjų gėrimų ar ledų. Surengti užkandžių pertrauką galite ir patys – turėkite šiek tiek riešutų, džiovintų vaisių energijai. Šalia paplūdimio įrengti dušai kojoms nusiplauti bei šiukšliadėžės rūšiavimui (plastikui, popieriui, stiklo tarai) – pasirūpinkite, kad pertrauka paliktų kuo mažiau atliekų.
Palangos centras, pietūs. Vėl sėdate ant dviračių ir keliaujate J. Basanavičiaus gatve – tai garsi pėsčiųjų alėja, tad dviratį reikia stumti vedantis. Aplink – šurmuliuojantys restoranai, suvenyrų kioskai. Kadangi ekoturizmas skatina ragauti vietos patiekalų, pietums Palangoje siūlome pasirinkti kavinę, kuri garsėja lietuviška ar žemaitiška virtuve. Rekomendacija pietums: HBH „Juozo alus“ baras (jie turi atskirą užeigą mieste). Ten galėsite paragauti cepelinų, kastinio su bulvėmis ar šaltibarščių. Alternatyva greitesniam užkandžiui – Palangos turgaus rajone (Vytauto g.) kepami kibinai ar bandelės iš „Preilos kepyklėlės“, tačiau pasimėgauti vietiniais valgiais bent kartą verta. Per pietus atsigaivinate gira ar žolelių arbata. Papietavę, užsukite į Palangos turizmo informacijos centrą (Vytauto g. 94) – jeigu reikėtų naujausios informacijos apie dviračių takų būklę ar autobusų tvarkaraščius. Čia taip pat yra viešasis tualetas ir poilsio zona keliautojams.
Kelionė dviračiu Palanga – Šventoji (13 km). Iš Palangos centro pajudate šiaurės kryptimi dviračių taku link Šventosios. Kelias ves beveik lygiagrečiai jūrai, per pušynus ir pajūrio gyvenvietes. Pro šalį liks Monciškės, Kunigiškės – čia išvysite daug poilsiaviečių, kempingų, vasarnamių. Dviračių takas yra asfaltuotas, lygus, todėl kilometrai tirps greitai. Maždaug pusiaukelėje (ties ~7 km, Nemiratos miškuose) galima trumpam stabtelėti atsipūsti pavėsyje. Atkreipkite dėmesį į gaivų orą – pušynų aromatas susimaišęs su jūros druska, tikras pajūrio kvapas! Taip pat pakelėje pastebėsite nuorodas į įvairias stovyklavietes bei kempingus – ši vieta populiari tarp atostogautojų su palapinėmis.
Vandens papildymas: Kunigiškėse (prie buvusio oro uosto posūkio) stovi geriamojo vandens kolonėlė, kur galima atsigerti (įrengta vietos savivaldybės). Jei jos neradote – nieko tokio, už ~20 min. pasieksite Šventąją.
Atvykimas į Šventąją, lankytini gamtos objektai. Štai ir Šventoji – ramus kurortinis miestelis, esantis prie Šventosios upės žiočių. Dviračių takas atveda tiesiai į Šventosios centrinę dalį (Prieplaukos g.). Čia maršruto dviračiais dalis baigiasi. Pirmiausia nuvykstate pasižiūrėti garsiosios skulptūros „Žvejo dukros“ (nuo centro ~500 m link jūros per Kopų g.). Ši įspūdinga 4 metrų aukščio kompozicija vaizduoja tris į jūrą žvelgiančias merginas – žvejo dukras, laukiančias sugrįžtančio tėvo. Skulptūra pastatyta kopose 1982 m., jos autorė – skulptorė Zuzana Pranaitytė. Tai tapo Šventosios simboliu. Šalia skulptūros driekiasi medinis takelis per kopas link jūros, yra suoliukų – galite prisėsti paskutinį kartą pasigėrėti Baltija. Žvilgsnis į šiaurę – visai netoli matyti Latvijos siena (ji už ~8 km; jei turėtumėte laiko, dviračiais galima nuvažiuoti iki pat sienos. Pasukę galvas į pietus, matysite toli dunksančią Palangą!
Palikę dviračius saugioje vietoje (Šventosios centre yra dviračių stovų, arba galite prirakinti netoli skulptūros apžvalgos aikštelės), pėsčiomis aplankote dar vieną unikalią vietą – Žemaičių alką. Nuo „Žvejo dukrų“ skulptūros paėjėję ~300 m į pietus kopomis (ties Jonpaparčio g. pabaiga) rasite ant aukštos kopos įrengtą Žemaičių alkos šventvietę. Čia 1998 m. atkurta pagoniška dangaus šviesulių stebykla: mediniai stulpai su baltų dievų skulptūromis išdėstyti ratu pagal senovinį astronominį kalendorių. Sužinosite, kad pagal krintančius šešėlius šioje alkoje galima nustatyti tradicinių baltų švenčių laiką – tikra gyva senovės astronomija! Alkos teritorija rami, aplink ošia smilgom apaugusios kopos. Pasivaikštote tarp Perkūno, Žemynos, Aušrinės ir kitų dievybių stulpų – tai tarsi muziejus po atviru dangumi, kur kultūra susilieja su gamta. Šalia alkos stovi informaciniai stendai (lietuvių/anglų kalbomis) apie šios vietos reikšmę.
Maršruto pabaiga, poilsis Šventojoje. Grįžtate į Šventosios miestelio centrą. Oficialiai dviejų dienų maršrutas baigiasi čia, Šventojoje – sveikiname įveikus ekoturizmo žygį! Turėtumėte jaustis maloniai nuvargę ir praturtėję įspūdžiais. Prieš išvykstant atgal, galite pasimėgauti Šventosios ramybe. Rekomenduojame užsukti į Šventosios švyturį (43 m aukščio bokštas netoliese uosto, galima pamatyti iš lauko) arba pereiti per linksmąjį „Beždžionių“ tiltą – kabančią pėsčiųjų tiltą per Šventosios upę. Tai smagus nuotykis ypač vaikams (atsargiai mindžiuokite, tiltas siūbuoja!). Dar vienas traukos objektas – Šventosios molai: tai į jūrą nutįsusios akmenuotos dambos abipus upės žiočių. Galite ant jų užlipti ir pažvelgti į jūrą iš kitos perspektyvos, kur upės vanduo maišosi su sūraus jūros bangomis.
Grįžimas autobusu į Klaipėdą (arba Palangą). Laikas keliauti atgal. Šventosios centrinėje stotelėje sėdate į tarpmiestinį autobusą Šventoji–Klaipėda (vasarą jie kursuoja dažnai, apie 1–2 kartus per valandą; kelionė trunka ~1 val.). Dviračius galite transportuoti autobuso bagažų skyriuje – dauguma vežėjų leidžia vežti dviračius už nedidelį papildomą mokestį, tik rekomenduojame pasitikrinti tvarkaraštį ir vežėjo taisykles iš anksto. Jei dviračius nuomojotės Klaipėdoje, grįžę juos grąžinsite nuomos punktui iki uždarymo (dažniausiai iki 20 val.). Jei patogiau, galite iš Šventosios vykti autobusu pirmiausia į Palangą (kursuoja vietiniai maršrutiniai taksi kas ~30 min.), o iš Palangos – kitu autobusu į Klaipėdą; tačiau tiesioginis reisas paprastai patogesnis. Atsisveikinate su pajūriu, nešini pilnais fotoaparatais gražių kadrų ir galbūt surinktų jūros akmenukų sauja (prisiminimui, bet nepažeidžiant draudimų – smėlio ar didesnių riedulių išsivežti negalima).
Maršruto refleksija: kelionės metu pamatėte, kaip atrodo darnus turizmas: neteršėte gamtos, rinkote šiukšles, važiavote dviračiu vietoj automobilio, rinkotės vietinius gamintojus. Tai puikus pavyzdys, kaip galima pažinti nuostabų Lietuvos pajūrį paliekant tik minimalų pėdsaką ir prisidedant prie jo išsaugojimo ateities kartoms.

Paslaugų teikėjai maršrute

Dviračių nuoma („Du Ratai – Velonuoma“) – Naujoji Uosto g. 3, Klaipėda. Tel. +370 615 22032. Nuomoja turistinius dviračius, teikia techninę pagalbą Taip pat galima kreiptis į „Baltic Bike Travel“ (Naujoji Uosto g. 3, Klaipėda, tel. +370 46 300145) dėl dviračių nuomos ar organizuotų turų.
Nakvynė Karklėje („Olando kepurė“ poilsio namai) – Krikštų g. 5, Karklė. Tel. +370 686 62915. Sodyba su kambariais, nameliais ir kempingu Pajūrio regioniniame parke; yra kavinė vietoje. Siūlo pusryčius ir vakarienes. Alternatyva: HBH Palanga (Žibininkų k.) – HBH poilsio ir pramogų kompleksas, adresas: Liepų g. 23, Žibininkai, Kretingos r. Tel. +370 655 37777. Kaimo turizmo sodyba su kambariais, restoranai, bravoras, pramogų parkas vaikams.
Maitinimas – Kavinė „Olando kepurė“, Krikštų g. 5, Karklė (tel. +370 686 62915 – tas pats kaip sodybos). Siūlo lietuviškus patiekalus, žuvies patiekalus, turi jaukią lauko terasą parke. HBH „Juozo alus“ restoranai: pagrindinis – Liepų g. 23, Žibininkai (komplekso teritorijoje), tel. +370 655 37777. HBH kompleksas garsėja kulinariniu paveldu – čia gaminami tradiciniai lietuviški valgiai, šviežias alus. Palangoje HBH turi alinė-barą Basanavičiaus g. (sezono metu) – ten taip pat rasite cepelinų, kastinio, kitų vietinių patiekalų. Šventojoje rekomenduojame kavinę „Paršelio rojus“ (Topolių g. 1, Šventoji, tel. +370 610 00666) – nors pavadinimas šmaikštus, čia galima paragauti rūkytos žuvies, bulvinių patiekalų; taip pat „Du malūnai“ (Šventosios g. 23, Šventoji, tel. +370 686 70555) – siūlo lietuviškus patiekalus, žuvienę.
Gamtos gidas / ekskursijos – Pajūrio regioninio parko direkcija (Lankytojų centras Karklėje) organizuoja edukacinius žygius ir ekskursijas gamtoje pagal užklausą. Adresas: Placio g. 54, Karklė. Tel. +370 46 412483, el. paštas [email protected]. Galima susitarti dėl ekskursijos su parko specialistu, kuris parodys retas augalų rūšis, papasakos apie geologiją (pvz., „Kodėl griūva Olando kepurė“ – populiari edukacija parke). Taip pat Palangos turizmo informacijos centras (Vytauto g. 94, Palanga, tel. +370 460 48811, teikia gidų kontaktus – čia galite pasiteirauti dėl dviračių žygio vadovo arba ekskursijos po Palangos gamtines vietoves. Profesionalūs gidai už atskirą mokestį lydės grupes Birutės parke, pažintiniuose takuose ir pritaikys pasakojimą jūsų poreikiams.

Visi išvardyti paslaugų teikėjai yra pasirengę prisidėti prie jūsų ekoturizmo patirties, suteikdami reikalingą inventorių, svetingą aptarnavimą ir vietos žinias. Mėgaukitės kelione atsakingai – tegul ši dviejų dienų išvyka pajūriu būna nepamirštama, turininga ir naudinga tiek jums, tiek mūsų aplinkai!

Išsamus maršrutas PDF formatu.

Šis projektas įgyvendinamas gavus Europos Sąjungos projekto BESTbelt finansinę paramą. Už šio projekto turinį atsako tik Lietuvos kaimo turizmo asociacija ir jokiu būdu negalima laikyti, kad jis atspindi Europos Sąjungos poziciją.