Krekenavos regioninis parkas
Įsteigtas 1992 m., siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Parko plotas yra 11 968 ha. Seni ąžuolynai, užmirkę, pelkėti medynai, net maži gojeliai dirbamų laukų apsuptyje – tai daugybės augalų ir gyvūnų buveinės.
Aluonos hidrografinis draustinis
Randasi Aluonos vidurupio ir žemupio slėnyje. Draustinis įkurtas 1992 m. Jame saugomas gilaus slėnio su raiškiomis erozinėmis formomis vidutiniškai vingiuotas Aluonos žemupys ir vidurupis.
Laučynės kraštovaizdžio draustinis
Draustinis apima didelę dalį Šaravų miško. Draustinis įkurtas 1992 m. Jo tikslas – apsaugoti būdingą moreninės Nevėžio lygumos kraštovaizdį. Vyrauja mišrieji miškai su liepų ir skroblų medynais.
Šušvės kraštovaizdžio draustinis
Draustinis juosia Šušvės žemupio slėnį nuo Macgalių iki pat Šušvės žiočių Nevėžio upėje. Įsteigtas 1974 m., skirtas apsaugoti raiškų Šušvės upės slėnio kraštovaizdį su atodangomis ir žiobrių nerštavietėmis.
Pajieslio geomorfologinis draustinis
Draustinis apima rytinį Šušvės slėnio šlaitą. Įkurtas 1992 m. Jame saugomas degliaciacijos fazėje suformuoto pakraštinio moreninio gūbrio fragmentas.
Dotnuvėlės kraštovaizdžio draustinis
Draustinis įsteigtas 1992 m. gamtiniam kompleksui – miškui, lankoms ir upės natūraliai vagai išsaugoti. Draustinis yra šiaurinėje Kėdainių dalyje. Plotas 113,8 ha.
Obelies kraštovaizdžio draustinis
Įsteigtas 1992 m. norint išsaugoti Obelies upės slėnyje dar išlikusį natūralų gamtinį kompleksą. Plotas 172,9 ha.
Paberžės kraštovaizdžio draustinis
Įsteigtas 1992 m. tam , kad išsaugotų istorinius, kultūrinius paminklus, Liaudos ir Nikio slėnių gamtinį kompleksą. Draustinis yra rajono šiaurinėje dalyje – Paberžės kaimo ribose. Plotas – 149,6 ha.
Pašušvio kraštovaizdžio draustinis
Įsteigtas 1992 m. tam, kad išsaugotų istorinius, kultūrinius paminklus, taip pat Pašušvio parką ir Šušvės slėnio gamtinį kompleksą. Plotas siekia 182,2 ha.
Smilgos kraštovaizdžio draustinis
Įsteigtas 1992 m. išsaugoti natūralias augalų bendrijas, retus augalus ir jų augimvietes Smilgos upelio aukštupyje. Draustinis yra netoli Lipliūnų kaimo. Plotas 132,8 ha. Draustinyje auga meškiniai česnakai, vyriškosios gegužraibės, paprastieji kardeliai, mažosios gegužraibės, dėmėtosios gegūnės.
Smilgos ir Smilgaičio kraštovaizdžio draustinis
Įsteigtas 1992 m. išsaugoti nedidelės upės slėnio kraštovaizdžiui su dar išlikusia mažai pažeista gamta. Plotas 234 ha.
Šventybrasčio kraštovaizdžio-istorinis draustinis
Įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti didelę istorinę ir gamtinę vertę turinčią vietovę su visais jos komponentais: kaimu, kapinaitėmis, ąžuolais – gamtos paminklais, Nevėžį su intaku, pušynėliu, pelke, natūraliomis pievomis. Draustinis prasideda. Plotas siekia 774,3 ha. Draustinyje auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, tai būtų: tamsialapiai skiautalūpiai, mažosios gegužraibės, paprastieji kardeliai.
Barupės hidrografinis draustinis
Įsteigtas 1992 m. gamtinio komplekso apsaugai. Plotas 34,9 ha. Čia auga įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą paprastieji kardeliai, aptinkama saugomų drugių – tai kraujalakiniai melsviai, machaonai, ir paukščių – tai tulžiai, mažieji ereliai rėksniai.
Dovydų miško botaninis draustinis
Įsteigtas 1996 m. šimtamečio etaloninio uosyno apsaugai. Draustinyje auga vyriškosios gegužraibės, retažiedės miglės, statieji atgiriai, paprastieji kardeliai. Plotas 40,4 ha.
Kruosto botaninis draustinis
Įsteigtas 1996 m. norint apsaugoti Kruosto upės slėnį ties Vaidatonių kaimu. Jo plotas 60,5 ha. Čia yra išlikę natūralių pievų su retaisiais augalais. Gausiai auga šilumamėgiai kserofitiniai augalai, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti augalai: dėmėtosios gegūnės ir šalmuotosios gegužraibės.
Lančiūnavos miško botaninis draustinis
Įsteigtas 1996 m. išsaugoti Nevėžio žemumai būdingą šimtametį uosyną. Draustinio plotis 61,8 ha. Retų rūšių jame beveik nėra, tačiau uosynas įdomus kaip etaloninis medynas, kokių daugiau mūsų rajone nesurasite.
Lankesos botaninis draustinis
Įsteigtas 1996 m. apsaugoti Lankesos upelio slėnį ir jo natūralias pievas su retaisiais augalais. Plotas 50,3 ha. Draustinyje vertingiausios išlikusios samaninės ir užliejamos natūralios pievos su retaisiais augalais ir vabzdžiais. Auga šalmuotosios ir vyriškosios gegužraibės, pieviniai plaurečiai, baltijinės gegūnės.
Mociūnų miško botaninis draustinis
Įsteigtas 1996 m. Mociūnų miške. Jo plotas 10,9 ha. Saugomi išlikęs senas ąžuolynas su retomis augalų rūšimis – miškine dirse ir paprastuoju kardeliu.
Pelėdnagių botaninis draustinis
Įsteigtas 1992 m. išsaugoti natūralias Nevėžio slėnio pievas, augalų bendrijas, retus augalus ir jų augimvietes. Draustinis yra netoli Pelėdnagių gyvenvietės, Nevėžio upės krante. Jo teritorija – 5,0 ha.
Šėtos botaninis draustinis
Įsteigtas 1992 m. išsaugoti būdingą vidurio Lietuvai seną ąžuolyną. Čia auga brandus, pakankami gerai išlaikęs savo pirmykštę struktūrą ir augaliją, miškas. Vyrauja 150–170 metų ąžuolai. Plotas siekia 185,8 ha.
Zembiškio miško botaninis draustinis
Įsteigtas 1996 m. Čia auga šiauriausi Lietuvoje skroblo medynai. Juose randama retų grybų – šakotųjų sėdžių bei augalų - retažiedžių miglių.
Gaisų botaninis-zoologinis draustinis
Įsteigtas 1992 m. išsaugoti pelkyną su apupelkės pievomis ir čia augančiais saugomais retaisiais augalais: Rusovo gegūnėmis, siauralapėmis saulašarėmis, vaivorais, spanguolėmis. Draustinyje aptinkama tetervinų, gervių, griežlių, putpelių. Jo plotas 129,7 ha.
Ilgatrakio miško botaninis-zoologinis draustinis
Įsteigtas 1996 m. norint išsaugoti 30 ha plote išlikusiame sename ąžuolyne saugomus augančius augalus ir gyvenančius gyvūnus. Čia rasta paprastųjų kardelių, aptikta niūraspalvių auksavabalių, didžiųjų skydvabalių.
Pašilėlių botaninis-zoologinis draustinis
Įsteigtas 1992 m. apsaugoti išlikusias pelkes bei natūralias pievas su retaisiais augalai ir gyvūnais. Pašilėlių draustinis yra Truskavos miestelio apylinkėse. Plotas 523 ha. Draustinio teritorijoje yra nedidelių išlikusio pelkyno lopinėlių, apypelkio pievų, šlapio miško pakraščių. Auga reti ir saugomi augalai. Čia aptinkami ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti tetervinai, gervės, mažieji ereliai rėksniai, juodieji gandrai, iš Panevėžio rajono užklysta stumbrai.
Pavikšrupio botaninis-zoologinis draustinis
1996 m. įsteigtas draustinis. Draustinio plotas 107,3 ha. Čia auga dėmėtosios gegūnės, pieviniai plaurečiai, Rusovo gegūnės, paprastieji kardeliai. Aptikta didžiausia rajone kraujalakinio melsvio populiacija. Miške lizdus suka mažieji ereliai rėksniai ir juodieji gandrai.
Vozbučių botaninis-zoologinis draustinis
1996 m. įsteigtas 150,8 ha draustinis. Skirtas tam, kad išsaugotų upės slėnio augaliją ir gyvūniją. Natūraliose užliejamose ir sausminėse pievose – šalmuotosios ir mažosios gegužraibės, totorinės maludės, šlaituose – melsvieji gencijonai, miškinės dirsės, paprastieji kardeliai, drėgnesnėse pievose – baltijinės gegūnės. Tarp žiedų skraido juodieji apolonai, rudakiai satyriukai.
Baublio ornitologinis draustinis
Įsteigtas 1992 m. vandens paukščių biotopams išsaugoti. Jo plotas 15,4 ha. Čia aptinkama didžiųjų baublių, įvairių ančių rūšių, kirų, vandeninių vištelių, nemažai kitų vandens ir pelkinių paukščių.
Lendrynės ornitologinis draustinis
Įsteigtas 1996 m. Jo plotas 9,0 ha. Lendrynės draustinio pelkėje saugomi reti ir nykstantys vandens bei pelkių paukščiai. Čia aptinkama baublių, meldinių nendrinukių, švygždų.
Petkūnų-Skaistės ornitologinis draustinis
1992 m.įsteigtas retiems paukščiams išsaugoti. Draustinio plotas 108 ha. Jame peri gervės, baltnugariai geniai, kiti retieji paukščiai.
Runeikių miško telmologinis draustinis
Įsteigtas 1996 m. išsaugoti tarpinio tipo pelkės ekosistemą. 56,2 ha ploto draustinis yra netoli Runeikių kaimo. Draustinyje rasti Raudonosios knygos augalai: miškinės dirsės, paprastieji kardeliai, ir gyvūnai: mažieji reliai rėksniai, juodieji gandrai, gervės, pietinės hesperijos, retieji ratuotieji pelėdgalviai
.
