Gražusis kadagys
Aukštis apie 12 metrų. Kadagys labai savitas, trylikos kamienų. Vienas kamienas, deja, jau džiūsta. Kadagiai gali užaugti iki 15 m ir išgyventi 2 000 metų. Gal ir šis medis pasieks tą aukštį. 1984 m. kadagys paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų.
Lino verdenės šaltinis
Rytinėje Sėtikio ežero pusėje. Šioje vietoje ežero šlaitai yra 20-25 m aukščio ir 18-25 m nuolydžio. Vienoje šlaito vietoje- griovelis. Juo lietaus vanduo teka į verdenės zoną. "Lino verdenė" išteka iš aukščiausios Švenčionių aukštumų vietos, Dauguvos ir Nemuno upių takoskyroje. Aplinkui – miškais apaugusios kalvos. Šaltinį žmonės lanko, čia ilsisi, maudosi. 1985 m. "Lino verdenė" paskelbta hidrologiniu gamtos paminklu, tais pačiais metais priskirta prie respublikinės reikšmės paminklų.
Ožkos akmuo
Geologinis gamtos paminklas. Jis stūkso Švenčionėlių miškų urėdijos Pasiaurės girininkijos. Akmens dydis- ilgis 4 m, plotis 3,5 m, aukštis 1,8 m. Pasak legendos, kadaise čia buvęs didelis dvaras. Kartą dvaro piemuo, ganydamas gyvulius, pastebėjęs, kad prisėlinusi vilkų gauja draskanti avis ir ožkas. Jis greit suskatęs gyvulius ginti namo, o kitą rytą, atginęs bandą į tą pačią vietą, nustebęs: ant akmens stypsojusi balta ožka. Piemuo ją atpažinęs. Pasirodę, ji visą naktį išbuvusi ant akmens, ir vilkai jos nepasiekę. O kitų tik kauleliai baltavę. Nuo to laiko akmuo ir vadinamas "Ožkos" akmeniu.
Pabaltės pušis
Maždaug prieš 23 metų Pabaltės pušis buvo sakinta, matomos trys sakinimo žaizdos. Nežiūrint to, pušis yra gyvybinga. Ji buvo aptikta miškotvarkos darbų metu.
6 Labanoro pušys
Medžiai išsidėstę keliolikos arų plote, sunumeruoti, aptverti tvorelėmis. Pušys nuo vakarinių vėjų gerokai pasvirę, tad jų aukštis įvairių matuotojų duomenimis labai įvairuoja, mat rezultatus stipriai įtakoja matavimo vietos pasirinkimas.
