Aukštaitijos nacionalinis parkas
Seniausias nacionalinis parkas Lietuvoje. Įkurtas siekiant išsaugoti unikalią trijų kraštovaizdžio sričių sandūroje esančią Žeimenos aukštupio ekosistemą, jos gamtos ir kultūros vertybes. Parko plotas 40574 ha. Parke yra daugybė kraštovaizdžio, hidrografinių, telmologinių ir kitų gamtos draustinių.
Asvejos regioninis parkas
Yra rytinėje Lietuvoje. Bendras parko plotas yra12208 ha Parkas įsteigtas 1992 m., siekiant išsaugoti Asvejos ežeryno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Įdomiausia saugojama gamtos vertybė – Dubingių ežeras.
Labanoro regioninis parkas
Parko teritorija užima 55344 ha plotą. Įsteigtas 1992 m., siekiant išsaugoti Labanoro girios ir jos ežerynų kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, rekreaciniu požiūriu vertingus Rytų Aukštaitijos kraštovaizdžio kompleksus.
Kretuono ornitologinis draustinis
Plotas - 1440 ha. Įsteigtas 1974 metais. Čia užregistruotos 28 retos ir nykstančios paukščių rūšys įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Ateityje šis vertingas gamtinis kompleksas turėtų būti pažintinio turizmo objektu.
Antanų pedologinis draustinis
Draustinis įsteigtas 1988 m. Plotas - 136 ha. Saugomas tipiškas, natūralus, žmogaus ūkinės veiklos nepaliestas dirvožemis, turintis Dysnos lygumai būdingų velėninių jaurinių glėjinių molio dirvožemių bruožų.
Gelednės botaninis draustinis
Plyti Švenčionių rajone, užima 522,74 hektarų plotą. Įsteigtas 1988 m., siekiant išsaugoti Žeimenos lygumų miško ir pelkių augalijos kompleksą su retų rūšių augalų augimvietėmis.
Maldžiūnų kraštovaizdžio draustinis
Draustinyje saugomas būdingas ledynmečio pakraštinių darinių moreninis riedulingas masyvas bei jame telkšantys ežerai. Didžioji dalis teritorijos apaugusi Labanoro girios miškais. Draustinis įkurtas 1974 m.
Perūno telmologinis draustinis
Užima 1035,83 ha plotą. Įsteigtas 1998 m., siekiant išsaugoti turtingą rūšių Perūno aukštapelkę ir kalkingas žemapelkes aplink Acinto ežerą.
