Labanoro bažnyčia ir varpinė
Labanoro bažnyčia Vilniaus vyskupijoje minima nuo 1522 metų, nes yra įrašyta tų metų Vilniaus vyskupijos bažnyčių sąraše. 1675 m. vyskupo vizitacijos protokole minima sena, begriūvanti Labanoro bažnyčia, kurioje kabo Marijos Sopulingosios paveikslas, laikomas stebuklingu. Bažnyčiai pasenus, Vilniaus vyskupas Masalskis 1768 m. pastatė naują. Ji sudegė 1798 metais. 1818–1820 m. ji buvo atstatyta parapijiečių lėšomis. Spėjama, kad varpinė irgi pastatyta XIX amžiuje.
Neogotikinė Kaltanėnų bažnyčia
1903–1909 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano, vienabokštė, vidus 3 navų. Šventoriaus tvora metalinė, su mūriniais stulpais. Į Kaltanėnus 1898 m. paskirtas klebonas Mykolas Meštikas pamaldas pradėjo laikyti ir pamokslus sakyti lietuviškai (po 29 metų pertraukos).
Pavoverės bažnyčia ir varpinė
Pavoverės dvaro savininkai Sorokos 1775 m. pastatė medinę bažnyčią. 1781 m. minima parapinė mokykla. 1851 m. bažnyčia atnaujinta, pastatyta varpinė. Klebonas Bronislovas Jaura 1967 m. bažnyčią išdažė. Bažnyčia liaudies architektūros formų, turi klasicizmo elementų, stačiakampio plano, su bokšteliu. Šventoriuje stovi medinė varpinė, akmenų mūro tvora. Bažnyčioje ir varpinėje yra 17 dailės paminklų.
Strūnaičio bažnyčia
Jonas ir Konstancija Hrebnickiai 1781 m. pastatė bažnyčią. 1828 m. bažnyčia sudegė, pastatyta laikina. Konstantinas Mostovskis 1847–1848 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. . Bažnyčia pastatyta kaimo aukščiausioje vietoje, prie gatvės, šoniniu fasadu į ją. Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, bebokštė. Šventoriuje stovi tinkuoto mūro dviaukštė koplyčia su bokšteliu. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčia
1414 metais Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas pastatė naują medinę bažnyčią. Ant jos pamatų buvo pastatytos bažnyčios 1636, 1743, 1816, 1853 metais. Ant paskutinės pamatu 1896 - 1898 metais buvo pastatyta mūrinė bažnyčia. Bažnyčios planas ir erdvė išlaiko tradicinę, romantinę bazilikinę struktūrą. Tokioje vidaus ir erdvėje vyrauja centrinė nava ir dvigubai siauresnės bei žemesnės šoninės. Bažnyčios ilgis 50 m., plotis - 25 m., vidutinės navos aukštis - 13 m., šoninių - 7 m. tris navas skiria 5 pilioriai kiekviename šone. Jų skliautai sustiprinti puslankių juostinėmis arkomis, kurios papuoštos gipsinėmis augalinių motyvų rozetėmis, o skliautų briaunos - girliandomis.
Balingrado Dievo Apvaizdos parapija
Punžonių dvaro savininkai Ignas Balinskis ir Elžbieta Balinskienė 1827 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ji buvo Karkažiškių parapijos filija. Vietovę, vadintą Bageliškėmis, dvarininkai pavadino Balingradu. Rusijos valdžia bažnyčią 1870 m. uždarė. 1928 m. įkurta parapija, suremontuota bažnyčia. Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, vienanavė, be apsidės. Bažnyčios rūsyje palaidotas jos fundatorius Ignas Balinskis. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Reškutėnų Šv. Izidoriaus parapija
Kaltanėnų parapijos Reškutėnų kaimo gyventojai savo iniciatyva ir lėšomis pastatė medinę koplyčią. Jie 1924 m. kreipėsi į vyskupą, prašydami koplyčią pripažinti vieša, pašventinti ir leisti laikyti joje pamaldas. 1924 m. gegužės 18 d. koplyčią pašventino Palūšės klebonas Petras Prunskis. Kaltanėnų kunigas kartą per mėnesį joje laikydavo pamaldas. Bažnyčia liaudies architektūros formų, primena tradicinį gyvenamąjį namą, su trisiene apside, žema šonine zakristija, prieangiu ir bokšteliu. Šventoriuje stovi medinė varpinė. Tvora medinių statinių.
Pabradės Švč. Mergelės Marijos, Šeimos Karalienės bažnyčia
1927 m. statyta Pabradės katalikų bažnyčia buvo per maža gausiai Švč. Mergelės Marijos, Šeimos Karalienės katalikų parapijai, todėl Nepriklausomybės metais tikinčiųjų pageidavimu ir iniciatyva nuspręsta statyti naują bažnyčią, kuri buvo pašventinta 2007 m. Pabradės Švč. Mergelės Marijos, Šeimos Karalienės bažnyčios pastatas šiuolaikiškas, forma metaforiška. Išgaubtos išorinės pastato sienos siejamos su krikščioniška simbolika.
