Lietuvos etnografijos muziejus

Paveldo sodas:

Muziejus įkurtas 1966 m. ir atvertas lankytojams 1974 m. Tai vienas didžiausių (194 ha) ir daugiausiai eksponatų (91420) turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi. Ekspozicija sudaryta iš atskirų vienkiemių, sodybų, kaimų ir miestelio, kuriuose demonstruojami Lietuvos etnografinių regionų senoji architektūra, kultūra, buitis, sodo, daržo ir gėlynų augalai. Aukštaitijos ir Žemaitijos kaimų sodybose galima susipažinti su unikaliomis, nuo seno tradiciškai auginamomis obelų veislėmis – „Suislepinis“, „Rudens dryžuotasis“, „Popierinis“, „Lietuvos cukrinis“, paragauti jų vaisių. Muziejaus sodybose darželiai apželdinti pagal regionų tradicijas regionui būdingais augalais. Daugumoje sodybų daržovės, vaistiniai ir dekoratyviniai augalai auga greta. Aukštaitijos kaime įrengtas „Kvapusis darželis“, kuriame galima susipažinti su Lietuvos sodybose augintais vaistingaisiais ir prieskoniniais augalais bei jų vaistinėmis savybėmis.

Kultūrinis objektas:

Lietuvos etnografijos muziejus atspindi XVIII–XX a. pirmos pusės Lietuvos miestelių ir kaimo architektūrą bei buitį. Jame saugoma daugiau nei 80 000 etnografinių eksponatų, iš kurių apie 140 – pastatai. Muziejaus ekspozicijoje po atviru dangumi reprezentuojamas miestelis, taip pat atskiri Lietuvos etnografiniai regionai – Aukštaitija, Dzūkija, Žemaitija, Suvalkija ir Mažoji Lietuva.