Vienas seniausių pastatų Popės dvare yra senoji arba kitaip dar vadinama medžioklės pilis pastatyta 1653 m. Dvaro rūmai pastatyti 1608 m. arba 1620 m. Vėliau pristatytas virtuvės pastatas, kurį su dvaru jungia tarnų namai. Šimtmečių sandūroje pastate dar kartą atlikta kapitalinė rekonstrukcija, po kurios pastatas tapo didinga pilimi. 1840 m. pristatytas neogotikinis prieangis. Dvare išsaugota XVIII ir XIX a. 3-iojo ketvirčio vidaus apdaila – medienos plokštės, kasetuotos medinės lubos, lubų forminė apdaila, klasikinės lauko durys, rokoko stiliaus krosnis. Deja, 2018 m. gaisras sunaikino vieną seniausių pastatų – dvaro valdytojo namą. Dvaro visuma nenukentėjo ir savo grožio neprarado. Čia atvykusiųjų akis džiugina didelis ir aromatingas flioksų sodas, žydintis priekinėje dvaro dalyje, bei įspūdingi ąžuolai. Taip pat verta pasivaikščioti šlaitu, esančiu už dvaro pagrindinio pastato. Netoliese kadaise čia driekėsi siaurabėgis geležinkelis (Popės stotis). Likusieji dvaro pastatai išsidėstę santykinai didelėje teritorijoje, todėl verta užsibūti kelias valandas ir susipažinti su visu Popės sodžiumi.
Popės dvaro parke daugiausiai auga žinomos medžių rūšys, tačiau yra ir retų medžių, pavyzdžiui 5 Krymo ąžuolai. Kieme matyti Latvijoje didžiausio paprastojo buko raudonlapė forma Fagus sylvatica f. purpurea, šalia kurio didžiulė tradicinių flioksų (Phlox) veislių lysvė, žydinti baltai ir raudonai. Tarybiniais laikais Popė galėjo didžiuotis 3,6 ha dydžio obelų ir kriaušių sodu, kuriame entuziastas sodininkas V. Grynvaldas (V. Grīnvalds) buvo sukaupęs didžiulę veislių kolekciją. Šiuo metu šis sodas padalytas į privačius žemės sklypus ir viešai nėra prieinamas. Netikėtas atradimas buvo 10 didelių trešnių medžių prie gretimai įsikūrusių „Rojnieku“ namų. Iš jų 4 yra labai seni – jau ir prieš 70 metų jie buvo milžiniški. Medžiai padengti samanomis, bet vis dar veda puikios kokybės vaisius.
