Venckų piliakalnis
Yra prie Venckų kaimo. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Šusties dešiniajame krante. Piliakalnis labai apardytas arimų. Aikštelės vidurys dirvonuoja, kraštai ir šlaitai apaugę lapuočiais. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia.
Eidaičių piliakalnis
Piliakalnis randasi prie Eidaičių kaimo, Gardamo seniūnija. Įrengtas aukštumos kyšulyje, Tenenio dešiniajame krante. Jį iš pietų juosia Tenenys, iš šiaurės ir vakarų – jo slėnio dauba, kuria teka mažas upeliūkštis, tik rytinė dalis siekia aukštumą. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia.
Uoksų piliakalnis su gyvenviete
Piliakalnis yra prie Šarkiškių kaimo. Stovi Vatinos kairiajame krante esančiame kyšulyje, netoli santakos su Ašva. Iš pietų, vakarų ir šiaurės jį juosia upelio slėnis. Piliakalnis apardytas arimų ir bulviarūsių, apaugęs lapuočiais. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia.
Gedikų piliakalnis
Piliakalnis randasi prie Gedikų kaimo. Išlikusi tik jos šiaurės rytų krašte buvusio pylimo dalis. Jis apaugęs lapuočiais. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.
Jomantų piliakalnis
Randasi tarp Jomantų ir Jurgaičių kaimų. Piliakalnis, dar vadinamas Pilimi, yra Ašvos ir Telšinos upelių santakoje. Jį iš pietvakarių ir šiaurės juosia Telšinos, iš pietų - Ašvos slėnis. Rytiniame pakraštyje, už daubos esančioje aukštumėlėje, yra senovės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos grublėtu paviršiumi keramikos. 100 m į rytus nuo papėdės gyvenvietės piliakalnio yra Jurgaičių kapinynas, tyrinėtas 1967 m.
Juodžių piliakalnis su gyvenviete
Randasi prie Juodžių kaimo. Piliakalnis įrengtas aukštumos krašte, Mirglono dešiniajame krante.
Jurgaičių kapinynas
Dar vadinamas Milžinkapiais. Randasi tarp Jurgaičių ir Jomantų kaimų, Teisinos kairiajame krante.
Kapinyno pietrytiniame pakraštyje, netoli Jurgaičių kaimo kapinaičių, buvę 2 pilkapiai ar kapai, apjuosti akmenų vainikais. Penkiuose kapuose mirusieji (vyrai) buvo palaidoti su žirgais. Kapuose rasta daug įkapių – geležinių ietigalių ir dalgių, žalvarinių ir sidabrinių kabučių, žalvarinių segių, apyrankių, smeigtukų, žirgų aprangos liekanų, iš viso apie 450 radinių.
Lazduonėnų piliakalnis
Piliakalnis randasi prie Lazduonėnų kaimo. Įrengtas aukštumos krašte, Lazduonos dešiniajame krante, santakoje su bevardžiu upeliu. Iš rytų, pietų ir pietvakarių jį juosia upelių slėniai.
Lekių piliakalnis
Piliakalnis yra prie Lekių kaimo. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Šalpės kairiojo kranto slėnyje. Iš šiaurės, rytų ir pietryčių jį juosia Šalpė. Pietvakariniame jos pakraštyje yra tarsi 6 m pločio pylimo liekanos. Pietvakarių šlaitas 5 m aukštyje statintas. Aikštelės šlaitai iš visų pusių nuplauti. Piliakalnis apaugęs mišriu mišku.
Paulaičių piliakalnis
Piliakalnis stūkso prie Paulaičių kaimo. Įrengtas aukštumos kyšulyje, Ašvos kairiajame krante, santakoje su Beržupiu. Iš rytų ir šiaurės rytų jį juosia Beržupis, iš šiaurės ir šiaurės vakarų – Ašvos slėniai. Piliakalnis apaugęs lapuočiais.
Stankaičių piliakalnis
Randasi prie Stankaičių kaimo. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Veiviržo dešiniajame krante. Į rytus buvusi aikštelė beveik visiškai nuplauta. Šlaitai vidutinio statumo, 6-9 m aukščio. Piliakalnis apaugęs lapuočiais. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.
Šiūparių piliakalnis
Yra prie Padubrinų kaimo. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Šalpės kairiojo kranto vingyje. Šlaitai statūs, 14 m aukščio. Piliakalnį apardė jo pietiniu grioviu ir aikštelės rytiniu kraštu einantis kelias, aikštelės kraštuose iškasti apkasai. Jis apaugęs lapuočiais.
