Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia
Stovi Degučių kaime, dešiniajame krante. Liaudies architektūros formų. Kartu su Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra viena iš dviejų trikampių bažnyčių Lietuvoje.
Gardamo Šv. Roko bažnyčia
Randasi Gardamo miestelyje. Koplyčia minima 1636 ir 1688 m. Kvėdarnos seniūno Paco rūpesčiu 1706 m. pastatyta bažnyčia. Ji buvo Žemaičių Naumiesčio parapijos filija.
Kintų buvusi evangelikų liuteronų bažnyčia
Stovi Kintų miestelyje. Tai evangelikų liuteronų bažnyčia. Pastatyta 1705 m. Pasakojama, kad tuo metu Ventėje buvo paplauta bažnyčia ir tarp gyventojų kilo ginčas, kur turėtų stovėti naujieji maldos namai. Pasak legendos, iš kraštutinių kaimų – Ventės ir Kiošių – vienu metu buvo išsiųsti 2 žygūnai ir nutarta, kad vietoje, kur jie susitiks, bus statoma naujoji bažnyčia. Jie rankas paspaudę būtent Kintuose.
Ropkojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Šventovė randasi Ropkojų kaime. Tilžės katalikų klebono J. Zabermano rūpesčiu 1869 m. nupirkta senoji medinė Vainuto bažnyčia ir pervežta į Ropkojus. Kunigas Antanas Brundza rėmė 1863–1864 m. sukilimą ir iš Seinų vyskupijos pasitraukė į Prūsijai priklausiusius Ropkojus. Tuo metu Ropkojų bažnyčia, esanti Rusijos pasienyje, tapo draudžiamos lietuviškos spaudos gabenimo punktu. Prūsijos pareigūnai 1870 m. išdavė Ropkojų kunigą A. Brundzą ir 2 bažnyčios tarnus Rusijos valdžiai. Kunigą ištrėmė į Archangelsko guberniją. Rusijos kariuomenė 1914 m. užėmė Ropkojus, o kunigą Šachą išvežė į Voronežą.
Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia
Tai evangelikų liuteronų bažnyčia Rusnėje. Manoma, kad Rusnės parapija įsteigta dar valdant Kryžiuočiams – 1419 m. Bažnyčia pastatyta apie 1583 m. ir buvo viena seniausių visoje Lietuvoje. Tiesa, bažnyčia kelis kartus degė, buvo kapitališkai remontuota. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1809 m. Turėjo XVI a. krucifiksą, 1829 m. įsigijo vargonus. Tarybiniais metais bažnyčioje veikė sporto salė, katilinė. 1991 m. grąžinta liuteronams.
Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia
Evangelikų liuteronų bažnyčia randasi Saugose. 1854 m. rugpjūčio 30 d. kertinį akmenį pašventino jau antrasis filijos kunigas Kristupas Sturys. Stačiakampė, raudonų plytų su nedideliu bokšteliu aukšta masyvi bažnyčia buvo statoma trejus metus.
Stemplių Šv. Aloyzo bažnyčia
Randasi Stemplių kaime. Stemplių dvaro salėje įrengus altorių 1934 m. pirmąkart laikytos šv. Mišios. 1937 m.
Vainuto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Yra Vainuto miestelyje.1856 m. buvo pastatyta maža medinė bažnyčia. Ją vyskupas M. Valančius išpeikė, paragino statyti mūrinę, pažadėjo parūpinti projektą. 1860 m. bažnyčia pradėta statyti. Inžinieriaus Dambrausko projektas per 1863 m. sukilimą dingo. Valdžia 1864 m. statybą sustabdė. Po įvairių prašymų 1866 m. leista statyti. 1869 m. bažnyčia pastatyta ir įrengta.
Verdainės bažnyčia
Pastatyta 1566 m. Verdainėje. Spėjama, kad pirmoji bažnyčia, pastatyta evangelikų liuteronų, buvo medinė, dengta šiaudais. 1847 m. buvo pastatyta erdvi mūrinė bažnyčia dviem eilėm langų. Ji buvo stačiakampė su gaubta apsida, be bokšto. Du varpai buvo įrengti tam tikroje pastogėje. 1944 m. spalio mėn karo frontas priartėjo prie Šilutės ir 1950 m. valdžia bažnyčią uždarė ir sumanė ją paversti linų apdirbimo fabriku. Linų fabrikas pradėjo veikti 1956 m., bet jau 1961 m. jis sudegė. Išliko katilinė, vandens bokštas ir buvusios bažnyčios sienos.
Vyžių evangelikų liuteronų bažnyčia
Randasi Vyžiuose. 1865 m. pradėti bažnyčios statybos darbai. Bažnyčia stačiakampė, gotiško-romaniškojo stiliaus, vienabokštė, su penkiakampe apside, viduje buvo suprojektuotos trapecijos formos medinės lubos, nedidelį altorių iš trijų pusių juosė talpūs kūrai. Vargonai įrengti 1883 m. Karo metais bažnyčia apgadinta, vėliau įrengtas grūdų sandėlis. 1993 m. bažnyčia grąžinta liuteronams.
Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia
Tai evangelikų liuteronų bažnyčia Šilutėje. Pastatyta 1926 m. Bažnyčios architektas Curt Gutknecht, stilius neogotikinis. Šiam stiliui būdinga griežta, plokštumine kompozicija ir saikingomis, modernizuotomis neogotikos formomis. Labiausiai dominuoja kvadratinis 50 m aukščio bokštas su smailais trikampiais skydais, aukšta aštuoniakampe smaile ir mažomis smailiukėmis kampuose. Bokšto viršūnė – pati puošniausia pastato dalis.
Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia
Stovi Šilutėje. Turi neogotikos bruožų. Pastatyta 1854 m.
Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia
Randasi Švėkšnoje. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1867 m., bokštas pristatytas 1913 m.
2005 m. bažnyčią nuniokojo uraganas „Ervinas“.
Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčia
Yra Žemaičių Naumiesčio gyvenvietėje. Bažnyčia buvo pastatyta 1842 m. miestelio centre. 1848 m. buvo atgabentas varpas. Bažnyčioje vyksta evangelikų liuteronų pamaldos.
Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
Stovi Žemaičių Naumiesčio gyvenvietėje. Liaudies architektūros formų, turi neogotikos bruožų.
