(0)

Šventinės dienos (nedarbo dienos)

Lietuvoje galima aplankyti daugybę smalsumą žadinančių ir gerą nuotaiką garantuojančių renginių. Kiekvienu metų laiku visoje šalyje organizuojami festivaliai, turgūs, paradai, ekspozicijos ir renginiai. Pavasario metu visi kviečiami pasivaikščioti po botanikos sodus bei parkus. Vasarą čia gausu šokių, muzikos ir teatro festivalių; ruduo yra meno ir kultūros metas, o žiemą susibūrę kalėdiniai turgūs atneša neišblėstančia šilumą šaltais žiemos mėnesiais.

Tiesa, Lietuvoje švenčiamos ir valstybinės šventės, kurių metu gali būti ribojamas parduotuvių darbo laikas, pakeistas autobusų tvarkaraštis ar automobilių eismas. Būtinos žinoti datos yra šios:

  • Sausio 1 d. – Naujieji metai

Naujųjų metų pradžia.

  • Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena

Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą, skelbiantį, kad atkuriama Lietuvos Valstybė ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis.

  • Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė.

  • Šv. Velykos

Krikščionių šventė, pritaikyta prie senojo tikėjimo šventės, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente.

  • Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbininkų diena

Tarptautinės darbininkų dienos istorija siekia 1886 m. Tų metų gegužės 1 d. Čikagos miesto policija malšino darbininkų demonstraciją, kurios metu darbininkai reikalavo sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Malšinant demonstraciją neapsieita be aukų. 1889 m. Paryžiaus 2-asis tarptautinis kongresas paskelbė gegužės 1-ąją viso pasaulio darbininkų solidarumo diena.

  • Birželio 24 d. – Rasos ir Joninių diena

Šventė, švenčiama birželio 24 d., taip pat naktį iš birželio 23 į 24 d., maždaug tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis (vasaros saulėgrįža).

  • Liepos 6 d. – Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena

Šią dieną 1253 m. buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. Švenčiama nuo 1991 m.

  • Rugpjūčio 15 d. – Žolinė

Žolinė- Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės. Tai pati seniausia ir garbingiausia šv. Marijos šventė.

  • Lapkričio 1-2 d. – Visų mirusiųjų diena

Mirusiųjų atminimo ir pagerbimo diena. Tradiciškai lankomi mirusiųjų kapai, uždegama žvakių.

  • Gruodžio 24 d. – Kūčios

Kalėdų išvakarėse švenčiama šventė. Dabar tai paprastai yra šeimos ar artimiausių draugų vakarienė.

  • Gruodžio 25-26 d. – Kalėdos

Europoje, paplitus krikščionybei, senosios tradicijos susipynė su naujomis, Kalėdas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę. Katalikiškos Kalėdos švenčiamos gruodžio 25 dieną. Šiuolaikiniame pasaulyje Kalėdos tapo ekonomiškai itin svarbia švente, susieta su dovanų pirkimu ir dovanojimu, Kalėdų Seneliu ir pan.

Su Kalėdomis susijusios ir įvairios vietinės bei regioninės tradicijos, kurios gerokai skiriasi nepaisant didelio amerikietiškų ir britiškų kalėdų tradicijų išpopuliarinimo literatūroje, televizijoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse.


 
Partneriai