(0)

Dzūkiškų patiekalų edukacijos

Trukmė
2 val.
Veiklos laikotarpis
Edukacinė programa vykdoma visus metus
Papildoma informacija
Edukacija vedama lietuvių, rusų, lenkų kalbomis

Vykdomos kulinarinio paveldo degustacijos ir edukacijos - didžiausias malonumas, kartu padedant šeimininkei, pasigaminti dzūkišką patiekalą senovinėje duonkepėje krosnyje! Turbūt net nesapnavote, kad iš grikinių miltų galima iškepti nuostabiai kvapnų ir skanų grikinį pyragą? Pieskiniai dzūkai mokėjo iškepti. Išmoko šeimininkė iš Marcinkonių močiučių „grikinį babkų“ iškepti. Kaip dzūkai sako – dzidelio mokslo neraikia, cik noro!  Reikia iškūrenti duonkepę krosnį, užmaišyti babką ir šauti į krosnį. Kepti grikinę babką rekomenduojama apie pusantros valandos. Kol keps babka, ragausit grikių košės, šustos pečiuje ar grybienės, gersite kvapnią mėtų arbatą ir sužinosit kol dzūkai tik iš grikinių miltų pyragus kepdavo. Atvažiuokite, kartu iškūrensime duonkepę krosnį ir išsikepsime grikinę babką.

Jei norėsite, galėsite paderinti meniu pagal pageidavimą, nes asortimente dar yra: bulvinė banda, grikiniai blynai, grybienė, sūdyti lašiniai.

Kitos patirtys
Nugaros masažas
Tai masažas, kurio metu atpalaiduojami įsitempę nugaros raumenys. Šis masažas apima visą nugarą: nuo pakaušio iki sėdmenų, jis ne tik sustiprins nugaros raumenis, bet ir nuims susikaupusią įtampą nugaroje ir pečių juostoje, suaktyvins kraujotaką, padės atsikratyti fizinių bei psichologinių sunkumų. Tai veikia kaip prevencinė priemonė gerai savijautai ir oriam gyvenimo būdui. Procedūrą sudaro: pėdų vonelė + viso kūno masažas + poilsis su arbata.
Skaityti
Alaus degustacija
Skaityti
Žemaitėja Baidarės virvytės upė
Labai smagus ir linksmas plaukimas Virvytės upe. Nuomojamos baidarės su minkštomis sėdynėmis, lengvais irklais, ir gelbėjimosi liemenėmis. Parvežimas iš galutinio plaukimo taško.   Maršrutai: Janapolė – „Angelų malūno“ sodyba Maršrutas su žemėlapiais „Angelų malūno“ sodyba – Biržuvėnų dvaras Maršrutas su žemėlapiais   Žmonių kiekis: ...
Skaityti
Programa „Ruginės duonos kleckai“
Edukacijos metu pasakojama duonos svarba lietuvio buityje ir papročiuose, kepimo tradicijos, mokoma paruošti tešlą, formuoti duonos kepaliukus ir išsikepti juos duonkepėje. O kol duona kepama, šeimininkė supažindina su senaisiais žemės įdirbimo įrankiais, duonai kepti naudotais rakandais, moko atpažinti grūdines kultūras ir sutrinti grūdus trintuvėje. Lietuviams svarbios kalendorinės ir šeimos šventės, kuriose buvo naudojama Apeiginė duona, tad...
Skaityti
Daugiau (287)
Partneriai