Pasiplaukiojimas pramoginiu keltu "Švyturys" po Bebrusų ežerą paįvairins Jūsų laisvalaikį ar šventę. Nuostabiame ežero gamtovaizdyje galėsite įamžinti gražiausias savo šventes ar poilsio akimirkas. Kartu su pasiplaukiojimu galėsite ant denio išsikepti šašlyko, pasikaitinti kelte esančioje saunoje ar atsigaivinti išsimaudant ežere.
Šaukšteliškių k., Luokesos sen., LT-33001 Molėtų r.
Koordinatės:
55.172287
, 25.433137
Žemėlapis
Papildomai žemėlapyje rodyti
Kitos patirtys
Turistinis plaukimas Minija
Minija - ilgiausia vakarų Žemaitijos upė. Jos ilgis siekia apie 213 km. Minijos baseino plotas yra 2942,1km.
Įdomiausias Minijos baras – Dyburių kilpa. Siauriausioje vietoje – 100 metrų, aplink kilpą siekia 4 km. Upė čia nukrenta beveik 9 metrus, labai stipri srovė potvynių metu. Plaukiant atsiveria statūs skardžiai. Nuo apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabūs vaizdai. Kadangi ši teritorija priklauso Salantų regioniniam parkui, už plaukimą reikia papildomai...
Bitininkystės muziejus įkūrėjo B. Kazlo sumanymas skulptūromis ir erdviniais objektais etnokultūrinėje plotmėje pristatyti bičių ir bitininkystės pasaulį yra unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir pasauliniame kontekste.
Išskirtinumą lemia galimybės – trys viename! Unikali gamta ir jos daug, vienuolika edukacinių programų susijusių su bitininkystę ir bičių produktais, nauja interaktyvi ekspozicija 5 pastatuose su 4 ha. teritorija pritaikyta aktyviam...
Mergvakaris – vienas svarbiausių moters gyvenimo įvykių, paskutinis jaunosios apsisprendimo vakaras.
Seniau į jį rinkdavosi artimiausios moterys: seserys, draugės, mamos, tetos, – taip ir kilo pavadinimas „mergvakaris“.
Šis susibūrimas dar buvo vadinamas pintuvėmis, vakarynomis, prieveseliu.
Pagal senolių tradicijas, vestuvių išvakarėse, merginos maudydavęsi pirtyje. Pirtis visada buvusi sakrali, moteriška vieta. Šios, mergvakariui...
Etnografiniame rūsyje, vasaros bei žiemos sezonais, nuolatos vyksta degustacijos. Trumpos edukacinės programos metu, lankytojams yra siūloma paragauti naminio vyno, sodyboje gamintų tradicinių lietuviškų dešrų, džemų, uogienių.
