Upių slėnių, kalvų ir miškų apsuptoje Sūduvoje, Šakių rajone esančiame Čekauskų etnografiniame muziejuje vykdomos stogdengystės amato edukacinės programos. Su tradiciniu lietuvišku stogdengystės amatu, medžio rūšimis ir pritaikymu lankytojus supažindina Gintas Čekauskas.
Lietuvoje iki XX a. stogus dengė ruginiais šiaudais, o pamaryje ir pajūryje – nendrėmis. Stogams nesugulusių rugių būdavo pripjaunama iš anksto. Po Pirmojo pasaulinio karo paplito skiedriniai stogai. Skiedros pirmiausia būdavo drožiamos rankiniu būdu, vėliau specialiomis staklėmis, sukamomis vyrų arba arklių. Skiedros dažniausiai drožiamos iš drebulės, nes laikui bėgant šis medis tampa vis tvirtesnis.
Stogą (šiaudinį ar skiedrinį) dengė stogdengiai, kurių būdavo kiekviename kaime. Vadinami jie buvo meistrais. Gabesni, geriau dirbantys važinėdavo iš kaimo į kaimą. Lietuvoje šiuo amatu užsiimdavo mažažemiai valstiečiai.
Atvykite į Suvalkiją su visa šeima susipažinti su stogdendystės amatu bei didžiule medžio apdirbimo įrankių kolekcija.
